BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

KIEKVIENAS REIŠKINYS, TURĖJĘS PRADŽIĄ, TURI IR PABAIGĄ.


www.blogas.lt/HOMOSANITUS buvo BLOGAS, todėl numirė, bet palikuonį spėjo palikti. Jis čia -


Rodyk draugams

Vanduo žydruose buteliuose

Kad vandenėlis parduodamuose buteliuose būtų akims kuo “skanesnis”, uolūs gamintojai į  PET butelio sudėtį įdeda dar ir metalo cirkonio - nuo jo butelis tampa žydru. Vanduo, ilgiau pastovėjęs tokiame butelyje, jau yra “mineralizuotas” dar vienu cheminiu elementu. Cirkonis, esantis butelio plastike, lėtai, bet tirpsta vandenyje, ypač gazuotame. Šio metalo poveikis lėtas ir jo sukeltus pokyčius organizme pastebėsime vėliau. Tiesa, į chroniškų ir vangiai besitęsiančių susirgimų atsiradimą šis metalas irgi įtakoja.



Rodyk draugams

Infarktas - liga užkrečiama


Mus tikino, kad tik sveikas gyvenimo būdas apsaugos mus nuo širdies ir kraujagyslių susirgimų. Nerūkykite, negerkite alkoholio, nevalgykite riebiai, nepiktnaudžiaukite seksu - ir jūsų širdies raumuo bus tvarkoje.Profilaktikai gydytojai patarinėjo važinėti dviračiu arba prieš miegą vaikščioti pėsčiomis. Gal viskas ir tiesa, gal ir nepamaišys, bet nuo infarkto neapsaugos, nes pagal paskutinius mokslo duomenis infarktas gali būti toks pats užkrečiamas, kaip ir gripas.
 Pirmą kartą toks įtarimas kilo po to, kai 1988 metais Švedijoje vienas po kito nuo infarkto numirė aštuoni sportininkai. Tai buvo šalies orientacinio sporto rinktinės nariai. Jie nerūkė, negėrė ir nepiktnaudžiavo merginomis - užimtumas to neleido. Deja, juos visus ištiko infarktas. Vienam iš medikų kilo mintis, kad jie infarktu užsikrėtė vienas nuo kito - juk treniravosi kartu. Tokia mintis galėjo pasirodyti kvaila, nes infarktas tuo metu nebuvo užkrečiamų ligų sąraše, bet kitos aštuonių jaunų sveikų žmonių mirties priežasties nebuvo.Be to ekspertai iš Upsalos universiteto, atlikę jų kūnų skrodimus, širdies raumenyje aptiko chlamidijų (parazitinės bakterijos) sankaupas. Kilo klausimas ar ne jos ir bus šių mirčių priežastis. Daugeliui specialistų ši hipotezė pasirodė neįtikėtina ir jie šias mirtis “nurašė” į atsitiktinumus.
  Vienok, praėjus kuriam tai laikui, suomių mikrobiologai - vyras ir žmona Saiku padarė įdomų atradimą. Tirdami Suomijos kaimų, kuriuose infarktai kažkodėl buvo dažnas reiškinys, gyventojus, net išoriškai atrodančių sveikai kraujyje rasdavo padidintą antikūnų kiekį. Jiems susidarė įspūdis, kad tuose kaimuose siaučia epidemija ir gyventojai vieni kitus užkrečia infarktu. Savo spėjimus  suomiai išdėstė straipsnyje medicinos žurnale “Lancet”. Šiuo straipsniu susidomėjo amerikietis epidemiologas Tomas Greistonas. Jis pradėjo atlikinėti bandymus, ko rezultate pacientų kraujagyslių trombuose aptiko ištisas chlamidijų kolonijas. Kitas amerikietis - Jozefas Muleštainas kateterio pagalba paėmė sklerotines sankaupas iš 90 procentų pacientų širdies venų. 70 procentų atvejų jose rado chlamidijas. Bet jam nepavyko rasti atsakymo ar chlamidijos yra šių sankaupų priežastis, sukelianti infarktus ir insultus.
  Tik visai neseniai tas pats suomis Pekka Saiku, atliko eksperimentą, kuris, jo manymu, įrodo chlamidijų vaidmenį aterosklerozės vystymesi. Triušiams į nosį jis lašino tirpalą, kuriame buvo gausu chlamidijų. Po keleto savaičių išsivystė aiškūs aterosklerozės požymiai.
 Kitą tyrimą atliko Amerikos medikai. Laike 5 metų jie ėmė mėginius iš savo 22 tūkstančių kolegų, iš jų atrinko tuos, kurie gyveno sveiką gyvenimo būdą ir neturėjo jokių rizikos faktorių, lemiančių širdies - kraujagyslių susirgimus. 543 žmonės iš stebimųjų per tą laikotarpį ištiko infarktas arba insultas. Tiriant jų kraują, aptiktas baltymas, kuris susidaro, esant uždegiminiams procesams. Pagal infekcinę hipotezę, prieš infarktą būna kraujagyslių uždegimas, sukeltas chlamidijų.
 Iš šių tyrimų galima daryti išvadą - surastas tikrasis infarkto kaltininkas. Ankstyvose chlamidijozės stadijose gali būti veiksmingi antibiotikai. Bėda ta, kad chlamidija savo paviršiuje turi baltymą, kurį organizmo imuninė sistema atpažįsta ir atakuoja. Deja, šis baltymas yra raumenyse ir, esant stipriam imuniniam atsakui, atakuojami nuosavi audiniai. Taigi kova antibiotikais duoda rezultatą tik ligos pradžioje, kol nėra imuninio atsako.

Rodyk draugams

Kovos būdas su antro tipo HERPES virusu

Yra toks nemalonus gamtos kūrinėlis, kurį medikai vadina antro tipo herpes virusu, plintančiu ir  negerumus sukeliančiu žmogaus genitalijų srityje.  Įprastai virusas “miega” kažkur stuburo smegenyse, bet kartais dėl peršalimo ar streso hormonų “nubunda” ir keliauja link odos paviršiaus.  Prasiskverbęs į nervinę ląstelę, priverčia ją virusą dauginti ir kai jų pridauginama iki 200 000, ląstelės membrana plyšta ir šis visas “turtas” užplūsta gretimas ląsteles.  Imuninė sistema ima kovoti, dalį jų sunaikina, bet dalis visgi patenka į kaimynines nervų ląsteles ir “pasaka” prasideda iš naujo. Imunitetas negali sunaikinti virusu užkrėstos ląstelės ir taip šis virusas pasiekia odos paviršių.  Čia jis gal ir pabaigtų savo egzistenciją, bet įsikiša pats žmogus - odą niežti, žmogus kasosi ir taip virusas pernešamas į gretimas ląsteles. Be to virusas gali pakliūti į gretimus nervų kanalus ir žmogui prakaituojant, drabužiams trinantis į odą. Antro tipo herpes viruso veiklos sritis - tai, kas yra žemiau juosmens. Aukščiau - veikia 1 tipo virusas. Vieniems žmonėms herpes virusas aktyvus žiemos-pavasario periode, kitiems vasaros-rudens. Kasydami odą, mes tuo pačiu platinam viruso veikimo sritį - sekančiais metais bus apimtas jau didesnis odos plotas. Kol kas ši liga “nepagydoma”. Galima naudotis farmacijos siūlomais vaistais, bet galima pasinaudoti ir gamtos duotu vaistu, kurį gamina kiekvieno organizmas - tai seilės. Jei liga tik prasidėjus, nemalonumai išnyks per 1-2 paras. Jei liga užleista - pakovot teks ilgiau.Turint savyje šį “gyventoją”, geriausia, pajutus pirmus niežėjimo pasireiškimus, profilaktiškai įtrinti tą vietą seilėmis.
  Kodėl seilės veikia? Virusas yra primityviausias gyvas organizmas - yra genetinis mechanizmas, o membranos paviršiuje išsidėtę baltymo molekulės, kurių pagalba virusas prisitvirtina prie ląstelės membranos ir, jei jos lipidinis sluoksnis pažeistas, prasiskverbia į ją. S e i l ė s e   e s a n t i s  f e r m e n t as   i š t i r p d o   h e r p e s   v i r u s o    b a l t y m o   m o l e k u l e s ir virusas praranda galimybę prasiskverbti į ląstelę. Na, o “nuogą” virusą toliau jau tvarko organizmo imunitetas. Be to, apkarpytas virusas veikia jau kaip vakcina - stimuliuoja antikūnų gamybą prieš šį konkretų virusą. Pirmo tipo herpes viruso baltymo seilių fermentas netirpina, todėl su juo kovoti reikia jau kitais būdais. Labai užleistais atvejais seilės gali būti tik pagalbinė priemonė, nes į procesą būna įsijungę jau ir bakterijos, kurios trukdo seilėms pasiekti virusą.

Rodyk draugams

Žmonėms gresia dinozaurų likimas

Ritimąsi žemyn gali sustabdyti tik naujo lygio medicina, jungianti tradicinius ir netradicinius gydymo būdus, matanti ir gydanti ne vien tik žmogaus kūną, bet ir jo dvasią.


 Žmonijos išnykimo grėsmę įžvelgia medicinos mokslų daktaras profesorius Aleksandras Aleksejevas, sukūręs naują integruotą jungiamojo audinio teoriją, kuri turėtų ne tik iš esmės pakeisti požiūrį į žmogaus gydymą ir sveikatą XXI amžiuje, bet ir išgelbėti žmoniją nuo išnykimo.


 


Ateities medicinos pamatai


 


 Maskvoje gyvenančio ir dirbančio žinomo medicinos mokslų daktaro profesoriaus Aleksandro Aleksejevo kabineto duris dažniausiai praveria žmonės, išbandę įvairius gydymo būdus ir praradę viltį pasveikti.


 Gydytojas, daugiau nei 20 metų išdirbęs garsiajame N.Sklifosovskio greitosios pagalbos mokslinių tyrimų institute, sukūrė naują integruotą biologijos ir medicinos jungiamojo audinio teoriją. Taip, pasak specialistų, A.Aleksejevas realizuoja medicinos tėvo Hipokrato principą - „Gydyti ne ligą, o ligonį“.


 Šios teorijos esmė – šimtus ligų nulemia žmogaus jungiamojo audinio nepakankamumas. Daugybė dabar gydomų ligų – tik ledkalnio viršūnė. Jos „kabinasi“ viena į kitą apsunkindamos viena kitos eigą ir galiausiai – sunkiausios chroniškos patologijos. Atskiras ligas gydyti per daug brangu ir beviltiška. Pirmiausia reikia atkurti jungiamąjį audinį, o tuomet žmogui grįš sveikata.


 Ši jungiamojo audinio teorija neatsiejama nuo trejybės dėsnio – šiuo atveju kūno, sielos ir dvasios vienybės. Anot profesoriaus A.Aleksejevo, žmogui padėti pasveikti galima tik suvokiant jį kaip vientisą visumą ir pačiam ligoniui ugdant tokį požiūrį.


 Prieš penkiolika metų sukurta integruota jungiamojo audinio teorija jungia daugybę koncepcijų – bioenergetinę, psichosomatinę, homeopatinę, evoliucinę ir kt. Ir būtent tai nulemia šios teorijos sėkmę gydant ligonius.


 „Nesusiejus medicinos, gydymo bei gyvenimo filosofijos ir tuo neįtikinant žmonių, jų gydymas tėra tuščias darbas. Kaip sakė Hipokratas, gydytojas filosofas prilygsta Dievui“, – tvirtina A.Aleksejevas. Būtent dėl to keliasdešimt knygų išleidęs gydytojas į bendraautorius įtraukia psichologą ir filosofą.


 Kaip pastebi mokslininkai, integruota jungiamojo audinio teorija, jungianti visas ligšiolines, naudos žmonijai duos ne mažiau nei Hipokrato, I.Pavlovo ir I.Sečenovo, H.Seljė ir kitų žymių mokslininkų fundamentalūs darbai. A.Aleksejevo atradimas pirmą kartą suteikia mokslinį pagrindą naujai integruotai medicinai ir praktiškai pritaikomas gydant ligas bei užkertant kelią joms.


 Ši teorija turėtų iš esmės pakeisti supratimą apie žmogaus sveikatą ir gydymą XXI amžiuje, medicinos ir biologijos mokslą.


 


Nuo ko priklauso karjera?


 


„Esu įsitikinęs, kad žmones gali ištikti dinozaurų likimas, ir jie žus ne nuo atominio karo, AIDS ar vėžio, o dėl to, kad jungiamasis audinys prarass evoliucinio prisitaikymo funkcijas. Nuo jungiamojo audinio būklės priklauso žmogaus sveikata, organų veikla, imuninė sistema, gebėjimas prisitaikyti, atsparumas stresui, mąstymas, gyvenimo būdas ir jo kokybė, karjera“, – sakė tūkstančiams žmonių gyvybes išgelbėjęs ir iš nesibaigiančių ligų rato išbristi padėjęs gydytojas.


 Jungiamasis audinys (kaulai, kremzlės, kraujas, limfa ir t. t.) sudaro 85 procentus bendros kūno masės. Jis, kaip ir vanduo gamtoje, užtikrina gyvybines funkcijas.


 Pasak profesoriaus, būtent jungiamasis audinys nulemia kitų audinių – nervinio, epitelinio, raumeninio – darbą, juos reguliuoja, maitina, valo. Dėl jungiamojo audinio nepakankamumo išsivysto daugybė ligų – net 90 proc. visų žmogaus organizmo patologijų.


 Besilaukiančios motinos jungiamojo audinio būklė turi įtakos vaiko sveikatai. Profesionaliai įvertinus dvejų metukų vaiko jungiamąjį audinį, galima numatyti jo protinių gebėjimų, charakterio vystymąsi.


 Kaip žmogus sugebės prisitaikyti visuomenėje, save realizuoti, įveikti įtampą ir stresus, taip pat priklauso nuo jo jungiamojo audinio būklės. Pasak Nobelio premijos laureato mokslininko I.Mečnikovo, žmogus tiek senas, kiek senas jo jungiamasis audinys.


 Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad jungiamasis audinys – tarsi „vidinis daktaras“, gebantis žmogui priminti sveiko organizmo būseną. Akivaizdu, kad jungiamojo audinio vaidmuo žmogaus organizme – didžiulis.


 


Gydo žodis, mintys ir žolės


 


„Yra trys ginklai gydant žmogų: žodis, žolė ir skalpelis. Žolės ir iš jų pagaminti preparatai ir maisto papildai – pats svarbiausias elementas šioje grandinėje, aukso vidurys“, – sako A.Aleksejevas.


 Tyrimai rodo, kad žemė nualinta, maisto produktai praradę energetinę vertę. Dėl to žmogaus organizmui stinga reikalingų medžiagų. Gydydamas savo pacientus, profesorius daug dėmesio teikia natūraliems preparatams, sudaro specialias gydymo schemas.


 Teikdamas didelę svarbą maisto papildams, gydytojas itin akcentuoja ir žodžio bei minties galios poveikį sveikatai ir gyvenimui apskritai. Pacientams profesorius taiko ir savo kartu su kolegomis sukurtą meditacijos (autotreningo) metodiką. „Psichoanalitiko, profesoriaus ar paprasto gydytojo pirmoji užduotis – įkvėpti ligoniui optimizmo. Malonios mintys itin gerai veikia jungiamojo audinio savireguliacijos centrą. Organizmas susibalansuoja ir ligos pradeda trauktis. Reikia išmokyti iš galvos išmesti erzinančius pojūčius, pokalbius, nutikimus. Nieko naujo nepasakysiu, kad nuo vėžio išsigydo tik optimistai. Ir šią tiesą patvirtina praktika“, – aiškino A.Aleksejevas.


 Profesorius pabrėžia, kad pagrindinis gydytojas – pats ligonis, o medikas – tik kūno ir dvasios mokytojas. Gydytojas pastebi, kad dauguma pacientų nėra pasirengę nei morališkai, nei psichologiškai imtis atsakomybės už savo sveikatą. Jie tikisi, kad juos pagydys gydytojas, ir tai padarys greitai.


 


Liga – kaip chameleonas


 


Profesorius A.Aleksejevas įsitikinęs, jog žmonijos ritimąsi žemyn gali sustabdyti naujo lygio medicina, jungianti tradicinius ir netradicinius gydymo būdus, matanti ir gydanti ne vien tik žmogaus kūną, bet ir jo dvasią.


 Žmonės vis dažniau serga, plinta sunkios ir paveldimos ligos. Maža to, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo 1970 metų atsirado net apie 40 naujų grėsmingų ligų.


 Kaip jas įveikti ir valdyti? Kurgi nesėkmingo gydymo priežastis? A.Aleksejevui apmaudu, kad daugybė mokslininkų ir siauros specializacijos specialistų dar nekelia tokio klausimo. Todėl perversmą medicinoje siūlančiai mokslininko teorijai skintis kelią nėra lengva.


 Šiuolaikinė medicina vis labiau skaidoma į siauras specializacijas, o ne integruojama. Pasak A.Aleksejevo, nereikia nuneigti chirurgijos, ginekologijos ir kitų medicinos sričių svarbos, tačiau siaura specializacija negali būti gydymo pagrindas.


 Jį turėtų sudaryti integrali, sisteminė – jungiamojo audinio - medicina. Turėtų atsirasti nauja profesija – integralios medicinos gydytojas.


 „Išoperuojame apendicitą, anginą, gydome plaučius, inkstus. Siauros specializacijos gydytojai nesusimąsto, kas vienija skirtingus negalavimus. Turime suprasti, kad liga visada vystosi daugybėje organų, ji tik keičia savo veidą kaip chameleonas. Todėl tik sisteminis požiūris ir būtent jungiamojo audinio stiprinimas gali išgydyti žmogų. Pamaitinus, sustiprinus ir išvalius jungiamąjį audinį, kuris, primenu, sudaro 85 procentus bendros kūno masės, ligos pasitraukia, žmogus sveiksta. Štai kur slypi esmė!“ – tvirtina profesorius A.Aleksejevas.


 Maža to, laiku sustiprinus jungiamąjį audinį, galima užkirti kelią daugeliui galimų ligų, tarp jų ir paveldimoms, kurios linkusios pasireikšti kritiniais periodais.


 


Gydytojai tapo mirties įkaitais


 


Kalbėdamas apie šiuolaikinės medicinos neveiksmingumą, bendrosios praktikos gydytojas, chirurgas A.Aleksejevas atkreipė dėmesį į paradoksą: medikai maždaug 10 – 20 metų trumpiau gyvena nei jų pacientai! Apie šią problemą jis rašo knygoje, kurią pavadino „Gydytojai – mirties įkaitai“.


 Dideli darbo krūviai, didelė atsakomybė, ligonių skundai ir kančios gula ant gydytojų pečių. Gydytojams nėra palanki ir valstybinė medicinos politika.


 Būsimiesiems medikams dar universitetuose įteigiama, kad sergančiųjų gyvenimas – jų rankose. Tai tik padidina jų atsakomybės naštą, o gydymo rezultatai nuo to negerėja. „Šiuolaikinėje medicinoje egzistuoja praraja tarp gydytojų ir pacientų. Ir šią prarają gali įveikti tik integrali medicina. O tam pagrindą suteikia nauja jungiamojo audinio teorija“, – įsitikinęs profesorius A.Aleksejevas.


 


 Vida Tavorienė , “Valstiečių laikraštis”


 


Va taip profesoriai atranda tūkstantmečiais žinomus dalykus, o žurnalistėms tai ypatingos naujienos. Juk ir paprastam žmogeliui aišku, kad norint nugabenti į kaimą maistą, pirmiausia reikia sutvarkyti į ten einančius kelius.


 


 

Rodyk draugams

Širdies nepakeičiamumas

- Mūsų širdis tai daugiau, nei paprastas siurblys, - pasakoja kardiologas Aleksandras Gončarenko.- Kiekviena jos sritis siejasi su konkrečiomis žmogaus organizmo vietomis. Vidinį širdies paviršių galima palyginti su delnu arba ausimi, kuriuose yra šimtai akupunktūrinių taškų. Jeigu skauda koją ar juosmenį tereikia įdurti tam tikroje ausies vietoje ir skausmas nurimsta. Tas pats vyksta ir su širdimi. Pavyzdžiui, jeigu stipriai pažosti ranką arba kelio sąnarį – įvyks mikroinfarktas. Pajausti jo gal ir nepavyks, tačiau elektrokardiograma jį fiksuos.
  Aleksandras Gončarenko tam tikrų širdies ir žmogaus organizmo vietų sąryšį aptiko atsitiktinai. 1970 –jų gale jis su grupe mokslininkų eksperimentavo su beždžionėmis. Tyrinėjo gyvūnų elgseną stresinėse situacijose. Bandymų eigoje  pas patelę paeiliui įleisdavo du patinus, kol vienas linksminosi su dama, kitas nervavosi gretimame narve. Vieną kartą kažkuris iš patinų neišlaikė pavydo protrūkio ir su pykčiu puolė ant narvo grotų. Ir po kiek laiko numirė. Gydytojai atliko skrodimą ir aptiko visą eilę trombų, kurie susidarė dėl serijos mikroinfarktų. Po to kitas patinas sulaužė sau rankas. Ir taip pat numirė. Šį kartą gydytojai aptiko trombus ne  širdies pagrinde, bet viršutiniame širdies trečdalyje.
- Aš susidomėjau ar nėra šiame reiškinyje kokio nors dėsningumo, - kalba A.Gončarenko. – Su grupe tyrėjų mes paeiliui perspausdavome kraujo arterijas gyvūnų uodegose, priekinėse ir užpakalinėse galūnėse, miego arterijas … Ir tai sukeldavo mikroinfarktus. Aš žymėjausi kuriose širdies srityse tai įvykdavo. Po to sudariau specialų pagrindinių akupunktūrinių taškų atlasą.
 Savo stebėjimų pagrindu Gončarenko nustatė, kad širdies pagrindas surištas su kraujo aprūpinimu galvoje, smegenyse ir veide. Viršutinis širdies trečdalio paviršius atsakingas už rankas, vidurinė trečdalio dalis – už plaučius. Širdies vidurio paviršius surištas su vidaus organais – kepenimis, skrandžiu, žarnynu, inkstais, blužnimi. Pati apatinė širdies dalis surišta su kojomis ir lytiniais organais.
  Kardiologo nuomone, ypatingai pavojingos žmogaus psichikai yra svetimos ar dirbtinės širdies persodinimo operacijos. Kiekvienas žmogus turi tik jam būdingą kraujo indų architektūrą, kuri individuali kaip ir pirštų atspaudai. Persodinus svetimą širdį, gauname nesuderinamumą tarp širdies ir kraujo indų, ko pasėkoje kenčia atitinkami organai. Po širdies persodinimo operacijų, kraujagyslių šuntavimo operacijų dažnai keičiasi ir pacientų psichika. Ir ne į gerą pusę.
  Daugelyje šalių dabar tiriama galimybė žmogui persodinti kiaulės širdį. Į klausimą kaip tai atsilieps žmogaus asmenybei, Gončarenko atsakė:
- Vienareikšmiškai, žmogus atbuks, kaip kiaulė, - įsitikinęs mokslininkas.
  Tarp kitko, širdis atlieka ir vidaus sekrecijos liaukos funkciją – ji gamina aurekuliną, hormoną, kuris įtakoja kraujagyslių plėtimąsi ir druskų šalinimą iš organizmo.

Rodyk draugams

Apie tonzilių šalinimą

Visi puikiai žinome operaciją pavadinimu „glandų pašalinimas“. Moksliškai „tonzilektomija“, o dar populiariau – anginos operacija. Šią operaciją iki šiol vaikams atlieka masiškai. Tai, kad tonzilių šalinti negalima, nieko nejaudina – vaikai ir toliau luošinami visam gyvenimui. Tonzilės – tai organas, kuriame yra dalis mūsų imuniteto. Tai dideli limfmazgiai gerklėje, saugantys organizmą nuo infekcijos, patenkančios per gerklę. Jeigu tonzilėse uždegimas, reikia ieškoti jo priežasties, o ne šalinti organą, kuris su tuo uždegimu kovoja .Jeigu tonzilės pašalinamos, organizmas visam gyvenimui lieka be apsaugos nuo infekcijos, patenkančios per gerklę.
  Anatominė statistika teigia, kad 1 iš 100 atvejų, miego arterija praeina ne greta tonzilių, kaip 99 atvejais, o per pačias tonziles. Tuo atveju, bandant šalinti tonziles, prasideda mirtinas kraujavimas, kurio sustabdyti praktiškai techniškai neįmanoma. O gal tas vienetukas yra jūsų vaikas?

Nenorime paneigti tonzilektomijų reikšmės, esant kritinei situacijai, tik sakome :  žmonės, rūpinkitės savo sveikata nuolat, jei norite išvengti šios operacijos

Rodyk draugams

Aklosios žarnos funkcija

Duke University Medical Center mokslininkai, vadovaujami  daktaro William Robert Parker įrodė, kad akloji žarna(apendiksas), kuri yra pašalinta daugeliui žmonių, visgi žmogui yra reikalinga. Akloji žarna skatina ir reguliuoja daugelio naudingųjų žarnyno bakterijų dauginimąsi ir augimą. Ypatingą svarbą ši aklosios žarnos funkcija įgauna tada, kai žmogus suserga  žarnyno infekcijomis. Kai tokios ligos kaip cholera ar amebinė dizenterija sunaikina normalią žarnyno mikroflorą, būtent akloji žarna iš naujo virškinimo sistemoje „pasėja“  gerąsias bakterijas.

Rodyk draugams

Apie muilo negerumus

Kiekvienas, kuris prausia rankas su muilu, mano, kad tai daro savo sveikatos vardan. Juk visiems  žinoma, kad muilas naikina daugelį pavojingų bakterijų. Bet niekas nepagalvoja apie tai, kad nuo paprastos higienos priemonės galima turėti daugiau bėdos, nei  naudos.
  
Kalifornijos universiteto Devise mokslininkai pirmą kartą pasaulyje atliko tokį didelį antibakterinio muilo poveikio sveikatai tyrimą. Paaiškėjo, kad kai kurios medžiagos, įeinančios į muilo sudėtį, gali pridaryti žmogaus organizmui daug žalos. Daugiausia problemų gali sukelti medžiaga triklokarbanas. Šios medžiagos komponentai plačiai naudojami Amerikos, Europos ir Azijos  kosmetikos gamintojų jau ne vienas dešimtmetis. Ir tik dabar mokslininkai įrodė, kad tokie priedai muiluose, šampūnuose ir žele, juos vartojant, sutrikdo žmogaus organizmo hormoninį aktyvumą.
   Paaiškėjo, kad žmogaus ląstelėse  triklokarbanas  sustiprina genų ekspresiją, kuri paprastai yra reguliuojama testosterono, padidindamas priešinę liauką (prostatą) iki milžiniškų dydžių.  Prostata – priklausomas nuo testosterono organas.
   Ne mažiau pavojingos medžiagos šampūnuose ir muiluose yra Sodium Lauryl Sulfite (SLS) ir Sodium Laureth Sulfate (SLSE) . Jos išgaunamos iš džiovinto kokoso minkštimo. Naudojant šampūnus ir muilus su šiomis medžiagomis, gali sutrikti regėjimas,  gali imti slinkti plaukai, gali būti  širdies darbo sutrikimai, inkstų veiklos sutrikimai.
  Tad  ar  ne geriau jau praustis grynu vandeniu, o ne garsių firmų (pvz. „Amway“) muilais ?

Rodyk draugams

Naujas faktorius žaizdos proceso patogenezėje

   Tiriant procesus žaizdoje, esant įvairios kilmės pūlingoms žaizdoms, kai naudojamos biologinės, cheminės, fizioterapinės priemonės ir įkrautas įvairių dydžių elektriniais krūviais vanduo, nustatyta, kad įkrautas elektriniu krūviu vanduo turi labai silpną elektromagnetinį lauką, kuris atitinka pažeistų audinių elektromagnetinį lauką ir veikdamas rezonanse su juo, suaktyvina žaizdos gijimo procesą.
  Lentelės rezultatai tai patvirtina. Gydant pūlingas žaizdas po absceso atvėrimo ir naudojant gydymui Levomekolio tepalą, žaizda išsivalo per 11,5 ± 2,9 paros, gydant traumines žaizdas(pūlingas) per  9,4 ± 1,6 paros. Naudojant ultragarsinę kavitaciją  per elektrochemiškai aktyvuoto vandens (anolito) tirpalą – per 3,2 ± 0,3 paros. Naudojant tik anolitą – per  3,5 ± 0,1 paros. 
    Ne mažiau įtikinami ir reparatyviniai (atsistatymo,atsinaujinimo) rodikliai esant tai pačiai patologijai. Žaizdos granuliacija įvyko atitinkamai per  6,4 ± 1,3; 3,4 ± 0,5 ir 3,9 ± 0,2 paros.  Epitelizacija  prasidėjo per 7,8 ± 1,2; 4,1 ± 0,4 ir 4,5 ± 0,3 paros. Žaizdą veikiantys faktoriai su labai mažu elektromagnetiniu lauku (ultragarsinė kavitacija ir anolitas) gijimo procesą veikia daug efektyviau, negu visuotinai priimtos gydymo priemonės(Levomekolio tepalas, turintis levomicetino ir antiseptiko dimeksido)
 


Pokyčiai citogramose priklausomai nuo poveikio žaizdai 











































































 Žaizdos rūšis

 

Levomekolio tepalas


Dimeksido tirpalas 1: 4


Ultragarsinė kavitacija
per anolitą 


Žaizdų gydymas anolitu 


 Pūlingi chirurginiai
susirgimai


  1 


 11,5 ± 2,9


 7,8 ± 1,2


 3,9 ± 0,7


 6,6 ± 0,4




2


 6,4 ± 1,3 


 5,2 ± 0,4


 3,4 ± 0,5


 4,2 ± 0,1




3


 7,8 ± 1,2 


 6,1 ± 0,6


 4,1 ± 0,4


 5,2 ± 0,6 


 Pūlingos komplikacijos po traumų 


1 


 9,4 ± 0,6


 7,9 ± 0,2


 3,2 ± 0,3 


 3,5 ± 0,1



 


2


 5,3 ± 1,1


 3,5 ± 0,3


 3,9 ± 0,2


 4,1 ± 0,4


 

3


 7,4 ± 1,9


 5,1 ± 0,3


 4,5 ± 0,3


 5,3 ± 0,3


 Pūlingos komplikacijos po operacijų


1


 10,2 ± 2,3


 7,6 ± 2,4


 3,5 ± 0,4


 3,8 ± 0,3



 


2


 5,1 ± 1,4


 4,2 ± 0,8


 3,9 ± 0,3


 3,2 ± 0,2




3


 7,9 ± 0,7


 4,9 ± 0,2


 4,1 ± 0,2 


 4,3 ± 0,5



Pastaba:
1-
žaizdos apsivalymas nuo pūlių ir nekrozių
;
2-
granuliacijos pradžia
;
3-
epitelizacijos pradžia

Rodyk draugams