BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šlapimas

Žmogus kasdien išskiria apie 1,5-2 l šlapimo. Tai skaidrus, nuo šviesiai iki intensyviai geltonos spalvos skystis: vartojant daug skysčių jis būna šviesesnis,  ištroškusio žmogaus - tamsesnis.

Dažniausiai tiriamas rytinis šlapimas, ir tik kai kurie tyrimai atliekami iš surinkto paros šlapimo.

Šlapimo tyrimai leidžia nustatyti inkstų, šlapimtakių, šlaplės bei lyties organų ligas. Skiriamas pirminis ir galutinis šlapimas. Pirminis šlapimas susidaro inkstų glomeruluose, kraujui prasifiltravus pro glomerulų membraną. Tai yra bebaltyminė kraujo plazmos dalis. Per parą jo susidaro ~180 l. Galutinis šlapimas susidaro pirminiam tekant inkstų kanalėliais. Jo sudėtis priklauso nuo kanalėliuose vykstančios medžiagų filtracijos, sekrecijos ir reabsorbcijos. Per parą jo susidaro ~2l.

Per tam tikrą laiką išsiskyręs šlapimo kiekis vadinamas diureze.

Kokybinis šlapimo testas.

Baltymų, cukraus, nitritų, eritrocitų ir leukocitų buvimą parodo labai paprastas šlapimo testas.

Tam tikra popierinė juostelė įmerkiama į šlapimą. Jame esančios medžiagos reaguoja su juostelėje užfiksuotais chemikalais, atitinkamai keisdamos jų spalvą.

Tai vadinama kokybiniu šlapimo tyrimu.

Šlapimo nuosėdų mikroskopija.

Norint nuodugniau ištirti šlapimą, atliekama mikroskopinė nuosėdų analizė.

Šlapimo nuosėdas sudaro: ląstelės, audinių dalys (cilindrai, epitelis), bakterijos, druskų kristalai ir amorfinės druskos.

Cilindrai - tai audinių dalys ar ląstelės, atsirandančios šlapimtakiuose glomerulonefrito ar nefrozių atvejais.

Epitelis - tai dengiamasis audinys; jo dalių padaugėja esant uždegimams.

Didesnis kristalų kiekis sąlygoja akmenų susidarymą inkstuose ir šlapimtakiuose.

Šlapimo tyrimų normos 

                                          pH  -     5,0 - 7,5. 

                                  Baltymai - 0-10 mg/dl. 

  

                                  Bilirubinas - 0-10 mg/dl = 100-200 mg/l. 

                                  Gliukozė - iki 15 mg/dl =150 mg/l.  

                                  Eritrocitai - iki 5/ml = 5000/l. 

                                  Leukocitai - iki 10/ml = 104/l. 

                                  Nitritai - neturi būti.



Kraujo kūneliai šlapime.

Kraujo šlapime atsiranda (hematurija) dėl uždegimų, navikų bei inkstų arba šlapimo takų mechaninių pažeidimų - pavyzdžiui, dėl akmenų.

Jei šlapime eritrocitų nėra daug, juos pastebėti galima tik per mikroskopą, šlapimo spalvos jie nepakeičia.

Baltųjų kraujo kūnelių perteklius šlapime - leukociturija - rodo inkstų, šlapimtakių (taip pat ir šlaplės) uždegimą.

Šlapimo pH

- tai šlapimo rūgštingumas ar šarmingumas, labiausiai priklausąs nuo mitybos ir bendro organizmo sveikatos stovio.Šlapimo Ph paros bėgyje kinta.Virsmo taškai yra apie 4 val. dienos ir nakties.Nuo 4 valandos ryto šlapimas ima šarmėti,  o nuo 4 valandos dienos šlapimas ima rūgštėti.Sveiko žmogaus virsmo taško pH=6,2. Šlapimo pH pokyčiai vertintini lyginant juos su kitų tyrimų duomenimis.

Baltymai šlapime.

Baltymų molekulės yra pakankamai didelės, tad filtruojantis kraujui inkstuose į šlapimą jie beveik nepatenka.

Sergant inkstų ligomis atsiranda baltymų šlapime ir jų kiekis rodo inkstų pažeidimo laipsnį.

Testo juostos padeda patikrinti, ar šlapime yra baltymų (vadinamasis kokybinis tyrimas). Jų radus, tikslesniais metodais nustatomas baltymų kiekis paros šlapime. Be to, dažnai dar reikia atlikti ir kitus laboratorinius tyrimus.

Šlapimas, kuriame yra baltymų (tokia būklė vadinama proteinurija), rodo pakitimus inkstuose dėl uždegimų, ar kitus pažeidimus, dėl kurių “filtras” tapo laidus.

Baltymų šlapime gali atsirasti ir pakilus temperatūrai ar padidėjus fiziniam krūviui, tačiau tokia proteinurija esti laikina.

Gliukozė šlapime.

Kai gliukozės koncentracija kraujyje pasiekia ~180 mg/dl, ji šalinama su šlapimu (gliukozurija). Tai būdingas cukrinio diabeto požymis.

Kokybiškai gliukozę šlapime galima nustatyti naudojant testo juostas, tačiau šis tyrimas nerodo jos kiekio.

Gliukozės šlapime gali atsirasti ir sutrikus jos reabsorbcijai inkstuose (vadinamoji renalinė Šlapime gali būgliukozurija). Tai labai retas sutrikimas.

Jei šlapime randama gliukozės, būtina išsiaiškinti priežastį.

Jos gali atsirasti ir valgant labai daug angliavandenių, ypač lengvai pasisavinamų, turintį maistą. Tada gliukozurija būna laikina.



Nitritai šlapime.


Šlapime gali būti nitratų; bakterijos juos gali paversti nitritais. Nitritai šlapime aptinkami esant infekcijai šlapimtakiuose. Šis tyrimas atliekamas naudojant šlapimo testo juostas.

Bilirubinas šlapime.

Bilirubinas yra rausvai rudas tulžies pigmentas. Jis susidaro iš hemoglobino, irstant eritrocitams. Daugiausia jų yra kaulų čiulpuose bei blužnyje. Patekęs į kraują bilirubinas susijungia su albuminais (netiesioginis bilirubinas). Po to kepenyse bilirubinas konjuguojamas su gliukurono rūgštimi ir patenka į tulžį, su ja - į žarnyną.

Žarnyne vėl laisvas bilirubinas redukuojamas. Daugiausia redukuotas produktas - sterkobilinogenas - pašalinamas su išmatomis, truputis - su šlapimu (dėl to šlapimo spalva paprastai esti gelsva).

Sutrikus kepenų veiklai ar tulžies nutekėjimui, konjuguoto bilirubino koncentracija kraujyje padidėja, jis prasifiltruoja į šlapimą (tuomet šlapimas įgyja tamsaus alaus spalvą).

Be to, dalis kraujo bilirubino pereina į audinius - tuomet pagelsta akių ragena, oda. Taip būna sergant gelta: mechanine (kai sutrinka tulžies nutekėjimas), parenchimine (kai virusas pažeidžia kepenų ląsteles) ir hemolizine (kai irsta per daug eritrocitų).

Pastaruoju atveju šlapimo spalva gali ir nepakisti - tai priklauso nuo hemolizės laipsnio. Be to, sergant parenchimine (kartais ir hemolizine) gelta, be bilirubino, šlapime atsiranda ir kitas pigmentas - urobilinogenas ar jo redukcijos produktas urobilinas.

Inkstai ir mineralinių medžiagų balansas. Inkstai reguliuoja organizmo vandens ir druskų pusiausvyrą. Nuo natrio ir chloro kiekių labai priklauso skysčių kiekis organizme. Tačiau svarbios ir kitos mineralinės medžiagos - kalis, kalcis ir fosfatai. Šių medžiagų koncentracijos pokyčiai kraujo serume rodo ir inkstų veiklos sutrikimus.

Apie šlapimą dar detaliau:

Diurezės patologinės būklės:

1) oligurija – <0,5l /parai šlapimo susidaro -

• fiziologinė – išgėrus mažai skysčių, labai prakaituojant,

• patologinė – esant inkstų pažeidimams, GN;

2) poliurija – >2 l/parai šlapimo -

• fiziologinė – geriant daug skysčių, valgant baltyminį maistą,

• patologinė – dėl CD, necukrinio diabeto, lėtinio IFN;

3) anurija – 0-100 ml/parai šlapimo -

• tikroji – esant inkstų pakenkimams (ūmus IFN, ūmus GN),

• netikroji – svetimkūniui užkimšus šlapimo takus.

Šlapimo tyrimo sąlygos:

1) tyrimui renkamas rytinis vidurinės tekmės šlapimas, prieš tai apsiplovus išorinius lytinius organus;

2) šlapimą renkame į sausus, švarius stiklinius ar plastikinius indelius;

3) surinktą šlapimą į laboratoriją pristatome 1h bėgyje, nes, veikiant aplinkos sąlygoms, kis šlapimo savybės;

4) laboratorijoje tiriamos šlapimo fizinės, cheminės savybės, bei atliekamas šlapimo nuosėdų mikroskopinis tyrimas.

F i z i n ė s       s a v y b ė s

Spalva


Sveiko žmogaus šlapimas – šviesiai-intensyviai geltonos spalvos. Spalva priklauso nuo inkstų koncentracinės galios ir nuo šlapime esančių pigmentų (urochromo, uropoetino ir urobilinogeno).

1) Fiziologiniai spalvos pokyčiai – valgant daug dažų turintį maistą (burokėliai, mėlynės).

2) Patologiniai spalvos pokyčiai:

• raudona (kraujas);

• ruda su žalsvu atspalviu, alaus (tulžies pigmentai geltos atveju);

• balta (daug fosfolipidų);

• juoda (vartojant daug vaistų).

Drumstumas

Sveiko žmogaus – skaidrus. Patologinis drumstumas bus dėl didelio kiekio epitelio ląstelių, Leu, Er, bakterijų, riebalų, gleivių.

Vertinama naudojant stambų šriftą. Apžiūrint šlapimą:

• skaidrus – šriftas gerai matosi;

• drumstas – sipnai matosi;

• l. drumstas – nesimato.

Santykinis tankis (svoris)

Tai yra kietų ir skystų šlapimo sudėtinių dalių santykis.

Norma: 1,015-1,025. Santykinis tankis apibūdina inkstų koncentracinę galią. Paros bėgyje jis svyruoja: jei tarp min ir max parodymų yra lygus arba didesnis už 0,007 skirtumas – inkstų funkcija gera.

Sutrikimai:

1) hipostenurija – 1,010-1,015 (skirtumas 0,005). Tada bus sutrikusi inkstų koncentracinė funkcija (būdinga GN);

2) izostenurija – 1,009 – 1,012 (skirtumas 0,003). Sutrikdyta ir koncentracinė ir atskiedimo funkcija;

3) hiperstenurija – 1,028 – 1,050 (skirtumas 0,022). Sutrikdyta atskiedimo funkcija (būdinga oligurijai ir anurijai).

Santykinis tankis laboratorijoje matuojamas urometru.

pH

Norma: 5-7.

1) Šarminė (>7,3): vemiant, vegetarams, sergant cistitu, lėtinis IFN.

2) Rūgšti (<5): valgant daug mėsos, CD, podagros.

C h e m i n ė s    s a v y b ė s

Baltymų kiekis šlapime

Norma: nėra.

Proteinurija (inkstų ligos, mielominė liga, tbc):

• silpna – iki 0,3 g/l (cistitai, kolpitai);

• vidutinė – 0,3-1 g/l;

• išreikšta – 1-3 g/l (inkstų pažeidimas);

• labai išreikšta – >3 g/l (mielominė liga, nefrosklerozė).

Galimos ir fiziologinės proteinurijos karščiuojant, po sunkaus fizinio darbo. Baltymų kiekis šlapime nustatomas analizatoriais.

Gliukozė

Norma: nėra.

Gliukozurija atsiranda, kai peržengiamas gliukozės slenkstis inkstuose: 8,8-9,9 mmol/l: CD, karščiavimas, kacheksija, badavimas, gausus A kiekis maiste, viduriavimas, nepakankama infuzoterapija.

Gliukozės koncentracija nustatoma analizatoriais.

Ketoniniai kūnai

Norma: nėra.

Ketonurija atsiranda CD atveju, badaujant, vemiant, valgant daug baltymų ir riebalų.

Tulžies pigmentai, bilirubinas

Norma: nėra.

Bilirubinurija arsiranda mechaninės ir parenchiminės geltos atveju, medikamentiniai hepatitai, kasos galvutės vėžys.

Urobilinogenas

Norma: nėra.

Atsiranda kepenų cirozės, navikų, hemolizinės geltos atveju, virusiniai hepatitai, lėtinis alkoholizmas, kepenų vartų trombozė.

Kraujas, eritrocitai

Norma: nėra.

Hematurija atsiranda dėl inkstų pakenkimo ir dėl šlapimo takų, bei šlapimo pūslės pažeidimo, inkstų infarktas, hemolizinė anemija. G.b. fiziologinė po sunkaus fizinio krūvio.

Nustatoma analizatoriumi ir benzidino reakcija (į šlapimą lašinamas reagentas benzidinas, jei bus er– šlapimas taps oranžiniu).

Leukocitai

Normoje: V-0; M-pavieniai.

Atsiranda/padaugėja: inkstų ligos (pielonefritas, GNF, ŠTI, cistitas, uretritas, prostatitas, akmenligė, navikai). Analizatorius fiksuoja ne leukocitus, o esterazę (taip pat ir su eritrocitais – aparatas fiksuoja ištirpusį Hb).

Rodyk draugams

Komentarai (9)

  1. nežinau:

    mano vyras skundzsiasi skausmais slapinimosi metu.. jam 58 metai. saku, eik pas gydytoja ir issitirk, gali buti prostata padidejusi. toks amzius, juk.kaip suprantu, istiria slapima ir nustato, kokios problemos..? sako, pirksiu prostamol ir susitvarkys. neva jo geram draugui pagelbejo..

  2. vilija:

    Mano slapimas yra ryskiai geltonas kaip kiaupienes ziedas. Taip pat ir isskyros yra tokios spalvos. Ka tai galetu reiksti? Kai isgeriu kavos atsiranda skausmas desiniam sone. Ar tai gali but susieta su slapimo pakitimu?

  3. Artas:

    vilija, išsitirk kepenis.

  4. sole:

    mano slapimo spalva kiekviena karta buna vis kitokios spalvos, bet dazniausiai su laseliais kraujo. ar tai reiskia augli? ir daznai buna labai skaidrus, kaip vanduo bet irgi su kraujoo laseliais.

  5. Keista:

    Keistai jus cia. Aisku, kad gali buti auglys. Bet gali buti ir akmenys ir dar velniai zino kas. Tai bent keisti zmones, svarsto, ar jiems ne vezys, o problemas sprendzia internete, kai daug patikimiau nueiti pas gydytoja, issitirti ir apsiraminti, kad is tikruju jokio auglio nera. Cia man jau panasu i mazochizma, kai itari liga, bet nieko nedarai, kad issiaiskinti ir isgyti.

  6. gita:

    vis darausi slapimo tyrimus ir rodo,kad yra ery 250,ka tai reiskia ir gal kokiu arbatu daugiau pagerti

  7. gita:

    nuo ko visa tai,aciu už patarimus

  8. pasigedau:

    o as cia pasigedau slapimo kvapo aprasymo, juk ir tai yra svarbu. Pvz.: slapimo tyrimai nieko blogo nerodo, o slapimas astraus kvapo, ypac rytinis, daugiau nei puse metu.

  9. Jovita:

    Sveiki,mamai 75metai.Serga ivairiomis ligomis, bet pirmoje eileje buves kasos uzdegimas, po kurio prasidejo baisus galvos svaiginimas. Slapimas keiciasi labai, tai yra geltonos, tai rudos spalvos,darant tyrimus, rodo tik uzdegima,nuo ko tai galetu priklausyti, kad taip keiciasi spalva.Dekoju uz atsakyma.

Rašyti komentarą